Istorija kartojasi arba kaip papirkti lietuvį...
Greičiausiai
daugumas yra girdėję apie liūdną Lietuvos istorijos laikotarpį
valdant Jogailai, 1387 m., būtent apie Lietuvos krikštą.
Popiežiui
žūt būt reikėjo Lietuvos Kunigaikštystę paversti katalikiška.
Ir ne dėl to jog lietuviai buvo pagonys, o dėl pagrįsto
susirūpinimo Lietuvos didikais kurie užuot priėmę katalikybę
mieliau priimdavo stačiatikių tikėjimą.
Beveik
visos Europos karalystės ir kunigaikštystės buvo pavaldžios
popiežiui, bet tik ne Lietuvos Kunigaikštystė. Lietuva popiežiui
nenumaldomai slydo iš rankų. Mindaugas dar 1251 metais, bandė tapti
kataliku, bet vėliau katalikybės atsižadėjo ir vėl grįžo prie
lietuvių religijos. Už tai popiežiaus buvo paskelbtas eretiku.
Turėjo
praeiti dar 136 metai po Mindaugo krikšto iki oficialaus Lietuvos
kunigaikštystės krikšto 1387 metais. Per tą laikotarpį nė
vienas iš didikų netapo katalikais, tačiau nemaža dalis pasidarė
stačiatikiais. Lietuviai aršiai priešinosi svetimai katalikų
religijai. Atkakliai kovojo su taip vadinamais krikščionybės
skleidėjais - Kryžiuočiu ordinu. Mirdavo už savo įsitikinimus,
bet katalikybės nepriimdavo.
Tačiau
kaip dabar taip ir anais laikais, atsirasdavo įvairaus plauko
parsidavėlių. Vienas tokių buvo Algirdo sūnus, LDK valdovas
Jogaila.
Matyt neužteko jam kunigaikščio titulo, užsimanė tapti karaliumi. O tapti karaliumi tais laikais reikėjo būti kataliku ir visa karalystė turėjo būti katalikiška. Dėl šios priežasties Jogaila pasirašė Krėvos sutartį 1385m, kurioje be kitų įsipareigojimų jis turėjo pats pasikrikštyti bei pakrikštyti visus Lietuvos gyventojus; ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos.
![]() |
Jogaila - karjeristas, Lietuvos išdavikas |
Matyt neužteko jam kunigaikščio titulo, užsimanė tapti karaliumi. O tapti karaliumi tais laikais reikėjo būti kataliku ir visa karalystė turėjo būti katalikiška. Dėl šios priežasties Jogaila pasirašė Krėvos sutartį 1385m, kurioje be kitų įsipareigojimų jis turėjo pats pasikrikštyti bei pakrikštyti visus Lietuvos gyventojus; ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos.
Nuo
tada prasidėjo lietuvių lenkinimas. Lenkų kalba skaitėsi
privilegijuota. Didikai pradėjo krikštytis vienas po kito. Bet
valstiečiai savo lietuvių tikėjimo atsižadėti neskubėjo. Tada
Jogaila, matyt žinodamas kaip nupirkti lietuvius, atsivežė daug
marškinių iš Lenkijos ir visiems kas ėjo krikštytis duodavo juos
nemokamai. Taip prasidėjo masinis lietuvių krikštas, istorijoj
žinomas kaip krikštas už marškinius. Žmones suvarydavo į
būrius ir kiekvieno būrio žmonėms parinkdavo po tokį patį
krikšto vardą. Tik karius ir kilminguosius krikštijo atskirai.
Tuo
pat metu Jogaila liepė užmušti žalčius, nukirsti šventąsias
giraites, užgesinti šventą lietuvių ugnį ir nugriauti aukurą, o
toje vietoje pastatė naują bažnyčią su 5 koplyčiomis, kuri
vėliau sudegė, bet jos vietoje laikui bėgant buvo pastatyta
Vilniaus katedra.
Žemaičiai
katalikybei spyriojosi ilgiau. Dar turėjo praeiti 26 metai po
lietuvių krikšto iki pradėti krikštyti žemaičiai. Ten irgi buvo
griaunami aukurai ir šventieji miškai. Bet galų gale ir žemaičiai
buvo papirkti. Kilmingesniems duodavo arklių, prasčiokams
marškinių. Taip galų gale Žemaitijos Kunigaikštystė buvo
pripažinta katalikiška.
Iš
istorijos mes žinome, jog vėliau lietuviai asimiliavosi su lenkais.
Lietuvių kalba skaitėsi prasčiokų, o lenkų privilegijuota. Be
lenkų kalbos nieko nebuvo įmanoma pasiekti. Iš LDK beliko tik
šnipštas. Tuometinės Lietuvos teritorija buvo Lenkijos
jurisdikcijoj. Lietuvos kunigaikštystė nyko.
Tuo
tarpu Jogaila savo tikslą pasiekė. Jis vedė vienuolikametę
mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, kuri anksčiau
buvo pažadėta Austrijos princui Vilhelmui, tik pastarasis laukė
kada Jadvyga subręs kad galėtų paimtą ją į žmonas. Tačiau
Jogailai brandos amžius buvo ne rodiklis. Jis sumokėjo princui
Vilhelmui didžiulę kompensaciją ir vedė nepilnametę mergaitę,
taip patapdamas Lenkijos Karaliumi.
O
Lietuva nuo to laiko patapo katalikiška. Ir nors lietuviai vis dar
puoselėjo savo pagoniškas vertybes, popiežius neapsikęsdamas savo
valdose praktikuojamos pagonybės, kad įvesti tvarką siuntė
Jėzuitus į Lietuvą ir Žemaitiją. Pastarieji galutinai išnaikino
senojo tikėjimo liekanas, netgi papročius, tradicijas.
Kažkada
aršiai besipriešinę katalikybei dabar lietuviai yra uolūs
katalikai. O visų aršiausi šių dienų katalikai tai žemaičiai,
tie kurių protėviai aršiai priešinosi svetimam tikėjimui. Tačiau
tie nelemtieji marškiniai visgi savo darbą padarė.
Jei
kryžiuočiai norėjo paversti Lietuvą katalikiška kunigaikštyste,
jiems paprasčiausiai reikėjo atvežti daug marškinių ir viskas
būtų atlikta. Nereikėtų nei kovoti, nei galvas guldyti. Už
marškinius visi tuoj pat atsiverstų į katalikybę. Kai kam reiktų
duoti arklį, bet tokių būtų nedaug. Dauguma parsiduotų už
marškinius.
Jogaila
būdamas lietuviu, žinojo kaip priversti lietuvius atsisakyti savo
šaknų ir savo papročių. Juos paprasčiausiai galima nupirkti.
Tą
pati lietuvių valios pirkimo technologija ir triukai buvo panaudoti
prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą 2003 metais. Kaip žinia
Europos Sąjungos 'gerbūvio' propaganda sklido visais tuometiniais
kanalais. Visi žinojo jog netrukus bus referendumas dėl narystės
ES.
Šių dienų Lietuvos 'didikai' ir 'kunigaikščiai' labai norėjo
būti priimti į 'privilegijuotą' sąjungą. Kaip Tarybų Sąjungos
laikais buvo pripratę nieko nedirbant trinti kabinetų kėdes ir
gauti nemažas pajamas, taip tikėjosi ir Europos Sąjungoj nieko
Lietuvos labui nedarant švaistyti Europos Sąjungos lėšas. Tokie
'didikai' savaime išgyvent negali, todėl jiems visuomet reikalingos
sąjungos. Todėl agitacija dėl stojimo į Europos Sąjunga sklido
daugiausia iš valdžios veltėdžių. Retas kuris iš jų norėjo
nepriklausomos Lietuvos. Tam reikalui jie paskyrė dvi dienas
referendumui.
Pirmą dieną į balsavimą atėjo tik apie 30%
rinkėjų. Elitas pabūgęs baisios lemties
likti be ES lėšų, per televiziją bei radiją dar labiau pradėjo
žmones agituoti eiti balsuoti. Nes norint jog referendumas būtų
laikomas įvykusiu reikėjo kad balsuotų daugiau kaip pusė rinkimo
teisę turinčių rinkėjų, tai yra 50%.
Nepaisant
to jog visiems balsavusiems duodavo lipdukus su užrašu 'Aš Balsavau' (kai kurie sako gavę lipdukus 'Aš Europietis'), rinkėjai į rinkimus ėjo vangiai. Daugelis manė jog
referendumas bus laikomas neįvykusiu. Ir tada 'didikai' prisiminė
Jogailos triuką – papirkti liaudį.
Antrą
referendumo dieną prekybos centras 'Maxima' paskelbė akciją
pavadinimu 'balsuok už stojimą į Europos Sąjunga, gauk miltelių
ir alaus' ir visiems balsavusiems nemokamai davė alaus (dviejų
litrų bambalis pavadinimu Euro. Kai kur girdėjau dalino
Studentišką alų) ir skalbimo miltelių (berods pavadinimu Boni).
Kiek žinau kažkur duodavo cukraus, ar tai šokolado. Dar kitur
girdėjau perki vieną prekę, sakykim cukrų už vieną centą, tai
kitą pateikus lipduką gauni nemokamai. Bet man šita akcija įsiminė
kaip alus ir skalbimo milteliai. Vienintelis dalykas kurį reikėjo
pateikti norint gauti nemokamai 'marškinių', t. y. alaus ir
miltelių, buvo lipdukai kuriuos duodavo rinkimų apygardose
balsavusiems.
Sužinoję apie tai žmonės masiškai puolė bėgti į rinkimų apygardas kad gauti tą lipduką. Net benamiai prisiminė savo teises ir susiradę pasus pabalsavę kaulydavo lipdukus kad tik galėtų gauti nemokamai alaus. Buvo masinė isterija. Net tie kurie balsavo dieną prieš tai ir nepasiėmė lipduko, bėgo į 'Maximą' ar 'Saulutę' ir įrodinėjo jog jie jau balsavo. Daugumas bandė gauti keletą lipdukų. 'Maximos' prekybos centruose buvo chaosas. Vaizdas nykus. Daug kur pabirę milteliai tiesiog nuo palečių, išpilstytas alus. Žmonės vos nesimušė dėl viso šito šlamšto.
Visa
šita akcija 'Maximai' kainavo apie pusantro milijono litų. Nežinia
kam prekybos centrui to reikėjo, bet ko gero tokiu gestu vėliau ne
vienas įstatymas buvo pakoreguotas Vilniaus Prekybos naudai.
Toks
neteisėtas balsavimo referendume skatinimas davė savų rezultatų.
Iš viso balsuoti atėjo 60% balsavimo
teisę turinčių rinkėjų. Ir jau kitais metais Europa priėmė
Lietuvą į savo Sąjungą ir padarė lietuvius vasalais
atliekančiais įvairias prievoles.
Taip
lietuviai už alų ir miltelius pardavė savo šalį, ko pasekmėje
praranda Lietuvą išvažiuodami dirbti ir gyventi svetur. Jų vaikai
užuot lietuviškai dažnai kalba 'prestižine' anglų kalba, net
tarp savęs. Europietiškos iškrypusios vertybės patapo norma, o
lietuviška buitis ir šeimos tradicijos atgyvena. Lietuvių
populiacija mažėja. Lietuviškos dainos pakeistos angliškomis. Net
lietuviški vardai tampa nebemadingi. Iškabos Lietuvos
ištuštėjusiuose miestuose mirgėte mirga angliškais užrašais. Šiuolaikinė Lietuvos teritorija yra Briuselio jurisdikcijoj. Mūsų papročiai ir tradicijos galutinai naikinamos, ir primetamos tradicijos mums visiškai svetimos. Lietuva nyksta.
Istorija
kartojasi....
Modestas Lukauskas
0 Komentarai (-ų):
Rašyti komentarą
Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]
<< Pradinis puslapis